Raštai. I tomas

Žvelgiu aukštyn, ir erdvėse visur išvydau tik tą Patį Vieną. Žvelgiau žemyn į jūras. Ir čia bangavo bangose visur tik Jis Pats Vienas. Žvelgiau į širdį. Tai buvo jūros, pasaulių begalis ir nesuskaitomi sapnai. Bet ir juose išvydau tiktai Jį Patį Vieną. Iš Rytų šalių mokslo.

PRAKALBA
Kaip žmogus sutinka pasaulį, į kurį ateina užgimdamas, taip jis ir gyvena. Todėl labai svarbus yra šis jo pasaulio sutikimas. O jis pasidaro iš to, koks yra žmogaus protas, kokia jo išmintis ir kokie mokslai jam teikiami pasauliui suprasti.
Yra visokių pasaulio supratimo mokslų. Vieni aiškiau ir nuodugniau, kiti drumsčiau ir tik paviršiumis apie jį kalba. Kas šitame raštelyje viešumui siūloma, yra įvairių amžių, o ypačiai Rytų šalių mokslai, kurie sumegzti su Vakarų mokslais, kaip rašytojas, visokius raštus pasiskaitęs, juos supratęs yra. Bet jie rodėsi jam ypačiai svarbūs mūsų laikų žmonėms.

Berods negali jie būti tobuli ir pilni. Reikėjo visa dar ir trumpai suglaudus surašyti. Todėl jie ir gal nebus visur lengvai suprantami. Bet tam, kurs šį raštą noriai ir tūlus kartus skaitys, bus jis turbūt gana naudingas.

Vyriausiai gal paaiškės iš šio raštelio, kuri yra žmogaus vieta pasaulyje. Žmogui lemta su žinojimu gyventi vienybėje su visa Visuma, kurios jis kaip kiekvienas daiktas yra dalelė. Bet žmogus ir gal nusistatyti prieš visą kitą gyvybę. Tuo jis berods nieko nepasiektų, vien tik sau skausmo ir nelaimės sukeltų. Bet jis dažnai taip pasielgia, kadangi nemato savo santykių su Visuma. Kuomet juos supras, jis ir kitaip gyvens.

Pradės gal net pasistengti gyventi tikrame ir pilname sutarime su Visuma, su gyvąja jos priežastimi, su Visumoj veikiančiais įstatymais arba kitaip sakant: su Dievo valia. Ir jo gyvenimas bus gražus skambėjimas, bus palaimintas.
Nemanyta, kad jau šis raštelis žmogų nuves į tokią padėtį. Tą tegali pasiekti tikras žmogaus pasistengimas. Bet šis raštelis gali būti nors ir menkas, vis dėlto šioks toks tam akstinas.
Leidžiamas antrą kartą, raštelis mažumą yra taisytas, ypačiai jo kalba. Pats turinys liko beveik visai toks, koks buvo išėjęs 1907 mt. Žinios ir aiškinimai, tuomet paduoti, yra mūsų laikų mokslo, tik dar patvirtinti. Vien tik šen ir ten yra kas pridėta ir aiškiau ištarta.

Rašto titule statytas dabar žodis Visuma už žodį Visata. Rodosi, kad žodžiu Visata norima pasakyti, jog vienas atskiras dalykas yra visas, pilnas, o žodžiu Visuma, kad eina kalba apie visa, kas esti.