Smirnos burtininkės

1988 metais Marija gauna tetos Katinos palikimą – jos užrašus su burtais, užkeikimais ir receptais. Skaitydama šiuos užrašus, ji pradeda regėti niekada nelankytas vietas ir žmones.

Prieš šimtą metų Katina su motina, atvykusios iš Kapadokijos kaimo į Smirną, sutiko seną turkę, ir ši išmokė jas magijos. Burtai ir sumanumas leido jai Smirnoje, kurioje moters padėtis priklausė nuo vyro, iškilti į aukščiausią visuomenės sluoksnį. Katina, nors ir negraži, susidorojo su visomis varžovėmis, sugebėjo apžavėti turtingus ir visų geidžiamus Smirnos graikus. Ji ištekėjo keturis kartus. Kiekviena santuoka jai atnešdavo vis daugiau turto, laisvės ir galių. Moteris mokėsi gerų manierų ir elgesio normų, dirbo vyriškus darbus, vertėsi prekyba ir tabako gamyba, tvarkė šeimos reikalus, dalyvavo žirgų lenktynėse, ir visur ją lydėjo sėkmė. Įtakingi užtarėjai turkai padėjo jai sunkiais laikais.

Iš anksto sužinojusi apie Smirnos graikams gresiantį pavojų, Katina susikūrė namus Eginos saloje ir prieš 1922 metų Mažosios Azijos katastrofą pasitraukė į Graikiją. Po tragiškų įvykių ji grįžta į Smirną, tačiau savo namus ir mylimą kraštą randa nuniokotus.

Katinos dukterėčia Marija paveldi ne tik užrašus, bet ir tetos galias. Iš pradžių ji negali suvokti, kas vyksta, tačiau pamažu su burtais jai atsiveria visiškai naujas nuostabus pasaulis.